Mankštą ir bėgiojimą praktikuojantys žmonės dažniausiai yra stipresni, žvalesni, darbingesni, atsparesni orų permainoms, temperatūrų pokyčiams, peršalimo ligoms, įvairioms infekcijoms. Sportuojant suaktyvėja medžiagų apykaita, tai padeda ne tik aprūpinti įvairius organus reikalingomis maistinėmis medžiagomis, bet ir degina kalorijas bei padeda atsikratyti viršsvorio. Kartais žmonės sportuoja ir dėl grožio – tai talkina palaikant liekną figūrą, padidėja raumenų masė, oda tampa skaistesnė.
Kartu su toksinais netenkama naudingų medžiagų
Ne paslaptis, kad aktyviai sportuojantys žmonės gausiau prakaituoja – tai yra reakcija į pakilusią kūno temperatūrą, kai organizmui būtina atsivėsinti ir pačiam išvengti perkaitimo. Prakaitavimas turi teigiamą poveikį, nes padeda pasišalinti iš kūno toksinams. Beje, kai kurie mano, kad su prakaitu netenka riebalų pertekliaus, bet tai, deja, nėra tiesa – daugiausia, ko netenkame prakaituodami, yra vanduo, o jis, skirtingai nei riebalai, yra būtina normalaus organizmo funkcionavimo sąlyga.
Kita vertus, kartu su toksinėmis medžiagomis organizmas gali prarasti ne tik daug vandens, bet ir organizmui reikalingų mineralų. O jeigu pastarųjų trūko dar nė nepradėjus sportuoti, nors apie tai net neįtarėme? Galbūt netgi pamiršome, kad sportuodami turime gerti daugiau skysčių? Tokiu atveju aktyvios fizinės veiklos rezultatas gali būti ne žvalumas ir sveikata, bet nuovargis, silpnumas ir įvairūs negalavimai. Pavyzdžiui, gali pradėti skaudėti galvą ar net pablogėti miego kokybė. Kartais netgi per treniruotę pasidaro taip silpna, kad tenka ją nutraukti.
Be abejonės, sportuoti reikia metodiškai, tad būtina konsultuotis ir su gydytoju, ir su treneriu. Pravartu atlikti tyrimus, įvertinti organizmo būklę, mitybą, darbo ir poilsio režimą, miego trukmę, nusistatyti treniruočių struktūrą, fizinius krūvius, juos didinti palaipsniui.
Svarbu tinkamai maitintis
Atsakingi treneriai pradedančius sportuoti visada perspėja apie mitybos svarbą. Jie atkreipia dėmesį, jog tikrai nepakaks to, ką ir kaip valgėme iki pradėdami treniruotis bei pataria, kokie maisto produktai padeda greičiausiai atstatyti fizinės veiklos metu išeikvotą energiją.
Nenustebkite, kad pusryčiams jums rekomenduos valgyti daug skaidulų turinčią avižų košę, kuri iš tiesų gali būti viena iš širdies ligų prevencijos priemonių. Tuo tarpu pietums bus patariama valgyti visų grūdo dalių makaronus arba lašišą su rudųjų ryžių ar bolivinių balandų garnyrais, o vakarienei, jei nesirinksite mėsos ar kiaušinių – patiekalus su įvairiais ankštiniais: lęšiais, pupelėmis, avinžirniais. Gali būti, kad sulauksite patarimo maitintis dažniau nei tada, kai nesportavote, arba jus paskatins pasidomėti galimybe savo dienos racioną papildyti baltymų kokteiliais.
Vis dėlto net ir tada, kai sportuoti pradėjote visiškai sveiki, naudojatės subalansuotos mitybos valgiaraščiu ir netgi vartojote jums įprastus vitaminus, jums gali būti reikalingi specialūs maisto papildai sportuojantiems.
Maisto papildai sportuojantiems: vitaminai
Papildai sportui – tai dažniausiai įvairūs vitaminų, mikroelementų, o kartais ir baltymų preparatai, padedantys papildyti organizmą svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis, užtikrinantys reikalingą biocheminę organizmo pusiausvyrą, greitai įsisavinami, suteikiantys energijos, padedantys palaikyti ištvermę bei pasiekti geresnių treniruočių rezultatų.
Vitaminai – tai organiniai junginiai, kuriuos sintetina tiek augalai, tiek ir gyvūnai. Patekę į žmogaus organizmą jie paprastai suskaidomi ir įsisavinami. Nors kai kurie vitaminai sintetinami laboratorijose, tačiau tyrimai rodo, kad geriausiai įsisavinami natūraliai gamtoje randami junginiai. Dalis jų tirpsta vandenyje ir organizmas juos gali kaupti arba lengvai pašalinti jų perteklių – tai pirmiausia vitaminas C ir įvairūs B grupės vitaminai. Riebaluose tirpstančių vitaminų grupėje rasime daugeliui žinomus vitaminus A ir D, o taip pat E ir K. Pastarieji turi savybę atsargų pavidalu kauptis riebaliniuose audiniuose ir kepenyse, kad prireikus galėtų būti panaudoti.
Visi minėti vitaminai yra svarbūs ir gali būti vartojami kaip maisto papildai sportui, arba papildai sportuojantiems. Tuo tarpu jų trūkumą gali išduoti aibė požymių, vienas svarbiausių tokių požymių sportuojant – įvairūs skausmai.
Svarbūs papildai sportui – mineralai
Vieni svarbiausių maisto papildai sportuojantiems yra mineralai. Dalis jų priskiriama makromineralams, likusieji – mikromineralams. Pagrindiniai papildai sportui pirmųjų grupėje yra kalcis, magnis, fosforas, natrio chloridas, kalis, siera. Mikromineralų grupei priklauso geležis, manganas, varis, cinkas, jodas, fluoras, selenas. Jie irgi yra labai reikalingi maisto papildai sportui.
Papildai sportui taip pat skirstomi į dvi grupes pagal lytį, tai – papildai sportuojantiems vyrams ir sportuojančioms moterims. Taip yra todėl, kad tiek biologinė lytis, tiek vis dar skirtingas vyrų ir moterų gyvenimo būdas iš tiesų lemia ne vienodus biocheminius organizmo parametrus. Todėl maisto papildų gamintojai šios kategorijos produktų komponentus komplektuoja atsižvelgdami taip pat ir lytį.
Be to, kad užtikrina normalų organizmo funkcionavimą ir gerą savijautą, pakankamas vitaminų ir mineralų kiekis apsaugo kūno ląsteles nuo pažeidimų, padeda sumažinti onkologinių ar širdies susirgimų riziką, padeda kovoti su įvairiomis kitomis ligomis. Todėl sportuojantiems žmonėms skirti papildai puikiai tinka ir tiems, kurie aktyviai fiziškai dirba sode ir darže ar keliauja ilgus atstumus pėsčiomis.
Kita vertus, jokie maisto papildai negalės užpildyti spragų, jei pamiršime sveikai ir subalansuotai maitintis, o sportui savo laiką skirsime miego sąskaita. Jei laikas sportui dėl laiko stokos ar rūpesčių gausos tik padidins įtampą ar net sukels stresą, o gal privers graužtis dėl to, kad nepadirbame kitų svarbių darbų, vitaminai ir mineralai tikrai nebus ta priemonė, kuri padėtų išspręsti panašias problemas. Jei norime būti sveiki ir laimingi, turėtume atrasti gyvenimo balansą, susidėlioti prioritetus, o galbūt pakeisti požiūrį, peržiūrėti vertybes. Tik tada galėsime jausti pasitenkinimą savo pačių kūnu, džiaugtis tuo, ką darome.
