Žodis „nemiga“ kartais gali skambėti kaip ne tokia jau ir rimta bėda. Vis dėlto ją patyrusieji savo kailiu tikrai nesakys, kad tai – nieko baisaus.
Niekaip negalite užmigti jau keletą vakarų, atsibundate keletą kartų per naktį, jausdami didžiulį nuovargį, rytoj laukia atsakingos užduotys, norėtumėte pailsėti, bet užmigti vis tiek nesiseka, užsnūstate tik paryčiais, keldamasis jaučiatės „tarsi sudaužytas“, akys dega ir peršti,...
Žodis „nemiga“ kartais gali skambėti kaip ne tokia jau ir rimta bėda. Vis dėlto ją patyrusieji savo kailiu tikrai nesakys, kad tai – nieko baisaus.
Niekaip negalite užmigti jau keletą vakarų, atsibundate keletą kartų per naktį, jausdami didžiulį nuovargį, rytoj laukia atsakingos užduotys, norėtumėte pailsėti, bet užmigti vis tiek nesiseka, užsnūstate tik paryčiais, keldamasis jaučiatės „tarsi sudaužytas“, akys dega ir peršti, „tarsi smėlio pripiltos“… Darbe sunku susikaupti, jaučiate silpnumą, o vakare istorija kartojasi iš naujo. Pažįstama situacija? Ilgainiui galite pasijusti visiškai išsekęs, netekti gyvenimo džiaugsmo…
Kita vertus, kiek miegoti reikėtų, kad galėtume būti tikri, jog miegame pakankamai, arba tiek, kiek reikia organizmo jėgoms atkurti ir sveikatai palaikyti? Dažniausiai tvirtinama, kad sveiko suaugusiojo paros miegas turėtų trukti nuo 7 iki 9 valandų. Tačiau tai yra tik dalis atsakymo į svarbų klausimą. Nes, pasirodo, svarbu ne tik tai, kiek miegama, bet ir kaip miegama. Kitaip sakant, reikėtų, kad miegotume kokybiškai.
Iš tiesų nemiga vertinama kaip varginantis sutrikimas, galintis sukelti ne vieną negalavimą, o kartais ir sunkesnius susirgimus. Yra moksliškai įrodyta, kad ilgalaikė nemiga yra svarbus rizikos veiksnys ne tik depresijai ir nerimui atsirasti, bet ir gali paskatinti onkologinių susirgimų vystymąsi, širdies ligas ar nutukimą. Neretai sutrikęs miegas gali tapti hipertenzijos, arba aukšto kraujospūdžio, priežastimi. Jei trūksta miego, gali sumažėti organizmo atsparumas peršalimo ligoms ir infekcijoms, sutrinka virškinimas, dargi sumažėja skausmo patyrimo lygis – mums ima atrodyti, kad skauda labiau nei tokį patį skausmą patirtume puikiai išsimiegodami.
Yra taip pat nustatyta, kad net jei miego pritrūks vos kelias naktis iš eilės, tai gali paskatinti neigiamas mintis, kurių sunku atsikratyti, tai netgi gali būti panašu į psichinės ligos pradžią. Neretai panašiais atvejais netgi imama galvoti apie savižudybę. Ypač problemiška, kai nemiga tęsiasi ilgesnį laiką. Ilgalaikė, arba lėtinė, nemiga gali lydėti įvairias ligas, ypač, jei jos susiję su skausmais ar fiziniais sunkumais, be to, neretai nemiga kankina ir tuos, kurie išgyvena depresiją, nerimą. Kai kuriais atvejais trumpalaikė nemiga, kurią sukelia įtampa darbe ar namuose, stresas dėl santykių, dėl įvairių permainų atsiradęs dirglumas, gali iššaukti ilgalaikius miego sutrikimus. Tada kreipiamasi į gydytojus, matant vienintelę išeitį – migdomuosius vaistus.
Ne visi žino, kad tariamas nemigos gydymas migdomaisiais nėra tikras gydymas. Migdomieji užmigti padeda dirbtiniu būdu ir miego sutrikimų priežasčių nepašalina. Nustojus vartoti vaistus paaiškėja, kad niekas nepasikeitė – ir toliau lygiai taip pat prastai miegame, kaip ir anksčiau. Dar blogiau, jei migdomuosius vaistus pavartojome ilgiau nei 2 mėnesius ir jau pajutome, kad tos nedidelės dozės, kurią mums paskyrė gydytojas, nebeužtenka – nebeišsimiegame taip gerai, kaip ką tik pradėję vartoti vaistus. Nejučia pradedame didinti vaistų dozę, dieną imame pastebėti, kad vis dažniau ką nors pamirštame, sunku sukoncentruoti dėmesį. Tampame priklausomi nuo migdomųjų, nebetenkame vilties, kad mūsų miegas kada nors pagerės.
Kaip galėtume panašios liūdnos istorijos išvengti? Pirmasis patarimas būtų susitvarkyti savo dienotvarkę, nusistatyti griežtą darbo ir poilsio režimą, nustoti naktinėti iki vidurnakčio ar vėliau, ypač jei esate įpratę vakaroti prie kurio nors ekrano – naršote telefone, žaidžiate ar dirbate kompiuteriu, žiūrite televizorių. Per didelė akis ir odą pasiekianti mėlynoji šviesa – būtent tokia į mus sklinda iš telefonų ir kompiuterių ekranų – tamsiuoju paros metu, kai turėtume eiti miegoti, gali itin neigiamai paveikti natūralų miego ir būdravimo ritmą. Ir, priešingai, jei dieną praleisime prieblandoje, pavyzdžiui, dirbsime pritemdytoje patalpoje, tai irgi gali sutrikdyti mūsų biologinį laikrodį. Yra patikimai įrodyta, kad geram nakties miegui reikia, kad per dieną gautume pakankamai šviesos, nes ji reikalinga, kad mūsų organizmas pagamintų pakankamai miego hormono melatonino. Todėl kartais gydant nemigą padeda ir šviesos terapija.
Žmogaus organizmas, kaip ir visa gamta, veikia cikliškai. Tas pats pasakytina apie miego bei būdravimo ciklą. Jei gulsimės miegoti skirtingu metu, vis dažniau bandysime miego prisigaudyti pamiegodami iki pietų, panašios elgsenos rezultatas gali būti didesnis ar mažesnis miego sutrikimas. Nenuostabu, kad tokie sutrikimai dažniausiai būdingi pamainomis dirbantiems žmonėms, kuriems tenka dirbti naktį, eiti miegoti skirtingu paros metu. Tad, jei tik įmanoma, nemigos gydymas turėtų prasidėti nuo to, kad gulti einate iki 22 valandos, o prieš tai bent valandą ar pusantros nebežiūrite į jokius ekranus. Būtų gerai tuo metu pritemdyti patalpos apšvietimą. Lygiai taip pat būtų svarbu, kad šią rutiną palaikytumėte savaitgaliais bei šventinėmis dienomis.
Kokią įtaką miego kokybei turi mūsų fizinis aktyvumas? Nustatyta, kad teigiamų rezultatų, gydant nemigą, gali padėti pasiekti kad ir paprastas pasivaikščiojimas gryname ore. Tiesa, jei pasirenkate bėgiojimą ar treniruotes sporto salėje, tai neturėtų nutikti prieš pat einant miegoti – priešingu atveju galite sulaukti priešingo rezultato – sunkiai užmigsite, neramiai miegosite. Ypač tada, jei sportuoti pradėjote ką tik ir tai vis dar kelia įtampą, o ne tapo raminančia rutina.
Prieš miegą taip pat patariama išvėdinti kambarį, palaikyti optimalią patalpos temperatūrą, prieš miegą nedirbti darbų, reikalaujančių labai susikaupti. O ar esate girdėję patarimą bent 4 valandas prieš miegą negerti kavos? Kai kuriems jautresniems žmonėms, linkusiems į miego sutrikimus, tenka atsisakyti kavos ar stipresnės arbatos jau vidury dienos – jiems derėtų pasitenkinti rytinės kavos atsigėrimu. Tuo tarpu kavos poveikis miegui yra įrodymas, kad tam tikros maistinės medžiagos gali turėti nemenkos įtakos mūsų miego kokybei. Tik štai vienos jų miegoti trukdo, o kitos – padeda.
Turbūt populiariausia iš raminančių ir užmigti padedančių vaistažolių, kurių pavadinimą žino beveik visi, yra valerijonas. Jis padeda sušvelninti nervinę įtampą ir slopina nerimo jauseną. Daugeliui žinomas ir kvapnios žolelės – melisos – raminantis ir migdantis poveikis. Nemigos gydymas siejamas ir su teigiamu apynių ar sukatžolės poveikiu. Kiek švelniau raminančiai veikia ramunėlės.
Minėtų žinomų ar mažiau žinomų vaistažolių koncentratų galima rasti įvairiuose geresniam miegui skirtuose maisto papilduose. Kita vertus, nekaltai skambantys augalų pavadinimai visiškai nereiškia, kad tokius preparatus galima vartoti be saiko ar nepaisant dozių. Kai kuriose vaistažolėse yra veikliųjų medžiagų, kurios dubliuoja kituose augaluose esančias veikliąsias medžiagas ar netgi, jei perdozuojama, sukelia nemalonius šalutinius reiškinius – galvos skausmą, svaigimą, pykinimą. Dėl to net ir vartojant vaistažoles būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač, jei vartojame kokius nors papildomus medikamentus, gydydamiesi kitus susirgimus.
Šiuolaikinė farmacija, reaguodama į šiuolaikinių gyvenimo tempų paveiktų žmonių poreikį kovoti su miego sutrikimais, siūlo natūralius maisto papildus. Jie savo švelniu poveikiu gali padėti sureguliuoti miegą. Kur kas geriau rinktis šiuos subalansuotus preparatus ir keisti įpročius nei gydyti jau įsisenėjusią nemigą.
